History of the Yacht Club

Many people have walked among the yachts on the Kaunas Lagoon, but few know where it all began. The yacht club, built in the last century, is accompanied by unheard and interesting stories. The strangest thing is that the Žalgiris Yacht Club in Kaunas has always been a last-minute success.

Viktoras Badganovas is the man to thank for the yacht club in Kaunas. He is the man who infected himself and others with sailing and, with a great desire, went to great lengths to establish the first yacht club in the entire Soviet Union.

Sportas lydėjo nuo vaikystės

Dabar jau 81-erius metus skaičiuojantis V. Badganovas pasakojo, jog sportas lydėjo visą gyvenimą. Jo tėvelis buvo futbolininkas, tad ir jo vaikystė praleista stadione. Deja, tėvelis ilgai negyveno ir mirė sulaukęs 30 metų, tačiau V. Bagdanovas nesustojo ir toliau intensyviai sportavo. Išmėgino tinklinį, lengvąją atletiką, kol galiausiai vieną dieną visai netikėtai už akių užkliuvo buriavimo kursų skelbimas.

Su draugais perskaitė ir sugalvojo pabandyti ir vandens sportą. Kaune mokėsi, išklausė teorinius kursus, tačiau praktikos atlikti nebuvo kur, tad susikrovė mantą ir iškeliavo į Trakus, kur pirmą kartą galėjo prisiliesti prie jachtos. Be V. Bagdanovo, buriavimo aistrą pagavo dar keturi draugai, todėl penki neišskiriami klasiokai nusprendė, jog reikia tokios pramogos ir Kaune.

1950-ais metais draugų kompanija įkuria „Žalgirio“ buriuotojų draugiją, o po kelerių metų pradeda plaukioti Nevėžyje, ties Raudondvariu. Tiesa, čia buriuotojams buvo ankšta, mat plaukioti galėjo tik iki tilto, nes toliau praplaukti neleido per didelės burės. Entuziastai galėjo mėgautis vos trijų kilometrų trasa. O pramokusi plaukti, kompanija surinko apie 50 mokinių, kurie noriai mokėsi buriuoti. Taip pradėjo plėstis buriuotojų gretos.

First thoughts from the yacht club

Sail and wind enthusiasts could not sail on the Nemunas because it was very shallow. However, when rumours began to circulate that a hydroelectric power plant was to be built, Bagdanovas was silenced – it would be a great opportunity to sail to wider waters and have a harbour for yachts.

As students, sailing enthusiasts began to lobby various sports organisations about the need for a yacht club in Kaunas. The young men found an architect, the daughter of a general, who designed what the yacht club itself could look like. Everything had to be done very quickly because the project had to be completed before the Nemunas was dammed. Otherwise, it would have cost a lot more to build such a facility once the water had already spilled.

An unexpected meeting with managers

Bagdanov tried to navigate his way through various institutions to get the drawings approved and the party to allocate money. But nobody wanted to listen to the young man. He had to knock on the door of the party committee and go to the party secretary.

The founder of the yacht club said that he had started to show the plans, but it did not look like he could succeed. Until the head of the Communist Party, Antanas Sniečkus, and the first secretary of the Soviet Union, Justas Paleckis, came through the door.

“My brain started to work that now it would be “forks”, but it was quite different. Sniečkus scolded the party secretary that the students, not the party, were doing such a project and thanked us for our enthusiasm. He couldn’t even hold his leg up because of the excitement, so his comrades sat him down,” Bagdanov recalled.

After a wait, the maximum amount of money allocated

This unexpected conversation with top leaders was followed by a month of silence. Sailors waited, but no one could give an answer. Finally, one day, while sailing in the Nevėžys, they were found by government representatives, who assured them that the whole project needed to be presented to the ministry.

After making new sketches, Bagdanov, his friends and the architect left for Vilnius. The founder of the yacht club himself joked that the architect was very beautiful, so the jury looked at her more than at the drawings. To everyone’s surprise, the project was approved and 5 million roubles were allocated from the trade union funds. At the time, this was the maximum amount that could be allocated.

“Then I became the first millionaire who robbed the state because of his desire,” Bagdanov joked.

Pinigai yra, tačiau nėra kam statyti

1957-ais metais buvo nutarta netoli Pažaislio skirti 10 hektarų ploto naujojo jachtklubo statyboms. Studentams tokia žinia prilygo didelei šventei. Atrodė, kad viskas puikiai sekasi: pinigai, yra, vieta taip pat jau skirta, tačiau iškilo kita problema – nebuvo kam statyti.

Tuo laikotarpiu Kaune kūrėsi labai daug pramonės įmonių, todėl laisvų projektuotojų ir statybininkų nebuvo. Visi buvo užsivertę savais darbais, todėl naujo projekto apsiimti nenorėjo.

„Visi projektavimo rūmai turėjo darbo ir niekas su mumis nenorėjo terliotis. Galiausiai per pažįstamus surinkome statybininkus ir projektuotojus, kurie dirbo po darbo. Buvo tik viena sąlyga – buriuotojai turėjo padėti, nes niekas neturėjo patirties statant tokį objektą, o buriuotojai jau žinojo, kaip tai atrodo svetur“, – prisiminė jachtklubo įkūrėjas.

Kai jau buvo pastatyti liepteliai, įrengtas molas, per kurį turėjo įplaukti laivai, kažkas paskleidė antį, kad šioje vietoje vandens nebus. Atvyko didelė delegacija, viską įvertino, dar kartą apskaičiavo ir patikino, kad studentų projektas yra teisingas ir pastačius Kauno hidroelektrinę, šią vietą vanduo tikrai pasieks.

Vienas etapas – apgaulės būdu

Skirtų valstybės pinigų užteko tik dviem iš trijų etapų. Pritrūko pinigų pagrindiniam jachtklubo korpusui. Tuomet jau buvo įrengta krantinė, molas, bet nebuvo, kur laikyti laivus.

Viktoras Bagdanovas pasakoja, kad visokiais būdais prašė skirti pinigų korpuso įrengimui, tačiau visi tikino, kad tam pinigų nėra. Tuomet apsukrus vyras sužinojo, kad Trakuose nori statyti irklavimo bazė, tad  Viktoras prisipažįsta, kad Maskvoje teko papirkti žmones tam, jog vietoj tos bazės Trakuose, iškiltų jachtklubo korpusas Kaune.

Šiek tiek vėliau V. Bagdanovas pasiūlė Kaune surengti Tarybų sąjungos čempionatą.Sporto departamentui palaiminus, greit atsirado pinigų užbaigti nebaigtus darbus. Dėl tokių svarbių varžybų buvo ir kelias iki jachtklubo sutvarkytas, ir elektra atvesta.

Apėmė euforijos jausmas

Pastačius Kauno hidroelektrinę, pamažu ėmė kilti Nemuno vanduo. Tam, kad pasiektų reikiamą lygį, jis kilo apie pusantrų metų. V. Bagdanovas pasakoja, jog 1960-ais metais Nemunas jau buvo pakilęs apie 20 metrų. Entuziastas prisimena tą jausmą, kai pirmą kartą pamatė jachtklubą su vandeniu. Tuomet negalėjo sulaikyti laimės ašarų.

„Apėmė tokia euforija. Žiūri ir negali patikėti, kad pats prie to prisidėjai. Visi stovėjom ir apsiašarojom“, – džiugią akimirką prisiminė V. Bagdanovas.

Dabar, 81-erių sulaukęs Viktoras Bagdanovas viską prisimena su dideliu džiaugsmu. Vyras tikina, kad ir dabar nevengia kartais sudalyvauti veteranų regatoje, nes buriavimas jį tiesiog užvaldė ir nuo to pabėgti yra neįmanoma.

 

Straipsnio autorystė: Portalo “Kas vykta Kaune” informacija
https://kaunas.kasvyksta.lt/2016/03/23/foto/jachtklubo-ikurimo-istorija-lydi-paskutines-minutes-kuriozai/

Fotografijos: Rokas Tenys